Saulės elektrinės kolektoriai yra viena iš atsinaujinančios energetikos technologijų, leidžiančių paversti saulės šviesą į elektrą arba šilumą. Jų efektyvumas ir rūšys yra svarbūs aspektai, į kuriuos žiūri tiek pramonės specialistai, tiek galutiniai vartotojai.
Efektyvumas yra vienas iš svarbiausių faktorių vertinant saulės kolektorių naudingumą. Jis nurodo, kokia dalis saulės energijos yra paverčiama naudojama energia. Šiuo metu saulės elementų efektyvumas svyruoja nuo maždaug 15% iki 22% komerciniams saulės elementams, o tam tikrų aukšto efektyvumo modulių efektyvumas gali siekti net 40% laboratorinėmis sąlygomis.
Saulės kolektorių rūšys yra iš esmės suskirstytos į dvi kategorijas: fotovoltiniai (PV) kolektoriai ir saulės šilumos kolektoriai. Fotovoltiniai kolektoriai paverčia saulės šviesą tiesiogiai į elektrą naudodami puslaidininkinius medžiagas. Tuo tarpu saulės šilumos kolektoriai sugeria saulės šilumą ir naudoja ją vandens ar kitos terpės šildymui.
Šiandien rinkoje yra keletas fotovoltinių kolektorių tipų:
- Monokristaliniai silicio kolektoriai pasižymi aukščiausiu efektyvumu ir ilgaamžiškumu, tačiau jų gamyba yra brangesnė.
- Polikristaliniai silicio kolektoriai yra pigesni, tačiau jų efektyvumas yra šiek tiek mažesnis nei monokristalinių.
- Amorfiniai silicio kolektoriai yra lanksčiausi ir pigiausi, bet jų efektyvumas yra žemiausias.
Saulės šilumos kolektorių rūšys apima:
- Plokštieji kolektoriai, kurie yra paplitę ir ekonomiškai efektyvūs.
- Vakuuminiai vamzdžiai, kurie yra efektyvesni šaltomis sąlygomis, tačiau brangesni.
Rinkantis saulės kolektorių, svarbu atsižvelgti ne tik į efektyvumą, bet ir į klimato sąlygas, vietos ypatumus, pradinę investiciją ir galimas išlaikymo išlaidas. Technologijų tobulėjimas ir masinė gamyba leidžia tikėtis, kad ateityje saulės kolektorių efektyvumas tik didės, o jų kainos mažės, dar labiau skatinant jų paplitimą ir naudojimą.
